Pasyviosios magistralÄ—s panaudojimas optinÄ—s prieigos tinkluose

Authors

  • Rimantas PlÄ—Å¡tys Kauno kolegija
  • Jurgita DabulytÄ—-BagdonavičienÄ— Kauno kolegija, Kauno technologijos universitetas
  • Gintaras Butkus Kauno kolegija

DOI:

https://doi.org/10.59476/mtt.v1i19.579

Keywords:

optinÄ—s prieigos tinklai, pasyvusis optinis magistralinis tinklas, FTTH, G-PON

Abstract

Interneto plÄ—tra neatsiejama nuo informacijos perdavimo spartos didinimo tarp kompiuterių tinklo įrenginių, signalų perdavimui panaudojant optinius kabelius, kuriuose gali bÅ«ti kelios deÅ¡imtys ar keli Å¡imtai optinių skaidulų. Atskira optine skaidula, tuo paÄiu metu, gali bÅ«ti perduodama skirtingų informacijos Å¡altinių informacija panaudojant signalus, kurių bangų ilgiai yra skirtingi. Tokias galimybes turinti tinklo infrastruktÅ«ra vadinama pasyviuoju optiniu tinklu. Naudojant atskirÄ… optinÄ™ skaidulÄ… jau dabar yra galimybÄ— realiu laiku informacijos perdavimo spartas padidinti iki 106 Gb/s lyginant su esamomis informacijos perdavimo spartomis 1 Gb/s. Didelių informacijos perdavimo spartų poreikis iÅ¡kyla tarpusavyje apjungiant svarbius valstybÄ—s vidaus ar tarpvalstybinius tinklus. Atskiram interneto paslaugų vartotojui pakanka daug mažesnÄ—s informacijos perdavimo spartos. Naudojami optinÄ—s prieigos tinklai, kuriuose atskiros optinÄ—s skaidulos prijungiamos prie paslaugų vartotojų įrenginių, o paÄios skaidulos tarpusavyje sujungiamos medžio principu: prie kamieno pirmiausia prijungiamos pirminÄ—s skaidulos Å¡akos, toliau prie jų nutolusių galų prijungiamos antrinÄ—s skaidulos Å¡akos ir taip toliau. Prijungimai atliekami panaudojant optinius daliklius. Tokio tinklo pagrindinÄ— savybÄ— – nuo kamieno pradžios iki skaidulų nutolusių galų atstumai dažniausiai yra palyginti nedideli (iki kelių kilometrų) ir tokiose linijose optinių signalų slopinimai skiriasi nedaug (iki kelių dB). Taip sudaryti tinklai vadinami FTTx (angl. Fiber To The x). 
Darbe iÅ¡tirta tinklo konfigÅ«racija, kurioje vartotojų įrenginiai nuosekliai gali bÅ«ti prijungti prie tos paÄios optinÄ—s skaidulos, kuri pavadinta magistrale. Tokios magistralinÄ—s skaidulos ilgis gali siekti keliasdeÅ¡imt kilometrų. Å iuo atveju nuo linijos pradžios iki atskirų vartotojų įrenginių galimi skirtingi optinÄ—s linijos ilgiai ir jose signalų slopinimai gali bÅ«ti skirtingi (iki 30 dB). Optinių signalų slopinimų suvienodinimui, kiekvienoje vartotojo įrenginio prijungimo prie magistralÄ—s vietoje, turi bÅ«ti panaudotas tinkamų parametrų optinio signalo daliklis. Pateikiama prie magistralÄ—s prijungtų optinių daliklių parametrų skaiÄiavimo metodika. Rasta pasyviojo optinio tinklo aprÄ—pties priklausomybÄ— nuo magistralÄ—s daliklių skaiÄiaus.

Downloads

Published

2023-05-31

Issue

Section

Technologijos mokslų tyrimai

How to Cite

Pasyviosios magistralÄ—s panaudojimas optinÄ—s prieigos tinkluose. (2023). Mokslo Taikomieji Tyrimai Applied Research, 1(19), 237-245. https://doi.org/10.59476/mtt.v1i19.579

Most read articles by the same author(s)