Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų profesinio perdegimo sindromo raiška
Abstract
Straipsnyje analizuojama perdengimo sindromo raiÅ¡ka tarp skubios medicinos pagalbos (SMP) slaugos specialistų. Remiantis teorine profesinio perdengimo dimensijos požymių ir priežasÄių analize, atliktas empirinis SMP slaugos specialistų tyrimas. Lietuvoje iki Å¡iol nÄ—ra nustatyta, kokios priežastys gali lemti profesinio perdegimo sindromo pasireiÅ¡kimÄ… SMP slaugos specialistams. Tyrimas yra aktualus ir dÄ—l to, kad Å¡ie specialistai yra labiau paveikiami perdegimo sindromo nei slaugytojai, nes jų darbas pasižymi nenuspÄ—jamomis situacijomis, kai darbe nuolat susiduria su įvairiomis ligomis, sužalojimais ir traumomis. Empirinio tyrimo metu (2016-10-19 iki 2016-12-01) atlikta anoniminÄ— slaugytojų, dirbanÄių X miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje, apklausa. Tyrime dalyvavo 52 skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistai. Jo metu buvo naudojamas kiekybinis - anoniminis anketinÄ—s apklausos raÅ¡tu - tyrimo metodas. Tyrimui atlikti naudojamas Ch. Maslach perdegimo sindromo vertinimo klausimynas (MBI angl. Maslach Burnout Inventory) ir papildomai sudaryti klausimai, padedantys nustatyti skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų indvidualius ir organizacinius profesinio perdegimo veiksnius.Tyrimo rezultatai atskleidÄ—, jog respondentai patiria vidutinį emocinio iÅ¡sekimo laipsnį, žemÄ… depersonalizacijos laipsnį ir aukÅ¡tÄ… asmeninių siekių sumažėjimo laipsnį. Apklaustųjų rezultatai sudaro pirmÄ… profesinio perdegimo sindromo komponentÄ… - emocinį iÅ¡sekimÄ…. Perdegimo sindromo pasireiÅ¡kimo ryÅ¡io su sociodemografiniais veiksniais analizÄ— atskleidÄ—, jog aukÅ¡tesnis perdegimo laipsnis bÅ«dingesmis vyresniems skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistams (35 m. ir daugiau), slaugytojams kurių darbo stažas yra 10 m. ir daugiau bei dirbantiems daugiau negu 1 etatu. Galima daryti prielaidÄ…, jog skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų profesinio perdegimo sindromo rizikos veiksniai yra darbo krÅ«vis, nepakankamas grįžtamojo ryÅ¡io gavimas ar jo visiÅ¡kas nebuvimas apie atliktus darbus, mažas socialinÄ—s-psichologinÄ—s paramos gavimas iÅ¡ vadovų, asmenų dirbanÄių administracijoje.
