ŠALIES ĮVAIZDŽIO ĮTAKA AUKŠTAJAM MOKSLUI: LIETUVOS ATVEJIS

Abstract

Žmonių iÅ¡silavinimas, gebÄ—jimai ir noras nuolat tobulÄ—ti yra Å¡alies ekonomikos ir vystymosi pažangos pagrindas. AukÅ¡tojo mokslo institucijos yra bÅ«tent tos organizacijos, kurios suteikia žmonÄ—ms paÄias naujausių žinių, ugdo reikalingus gebÄ—jimus, lemia kultÅ«rinį ir dvasinį tobulÄ—jimÄ…, skatina progresÄ…. Straipsnyje suformuotas Å¡alies įvaizdžio raiÅ¡kos aukÅ¡tojo mokslo kontekste struktÅ«rinis modelis bei atliekamas kiekybinis tyrimas, kurio metu nustatomi statistiniai ryÅ¡iai tarp Å¡alies įvaizdžio ir aukÅ¡tojo mokslo komponentų. AiÅ¡kinamasi, kurie komponentai yra svarbiausi su Lietuvos aukÅ¡tuoju mokslu susijusiems ketinimams. Autoriai žvelgia iÅ¡ dviejų komponentų požiÅ«rio perspektyvos ir atlikÄ™ mokslinÄ—s literatÅ«ros analizÄ™ ankstesniuose savo tyrimuose priima sÄ…lygÄ…, kad įvaizdį sudaro kognityvinis komponentas (įsitikinimai) ir emocinis komponentas (emocijos). Straipsnyje parengta Å¡alies įvaizdžio metodika gali bÅ«ti taikoma kuriant Å¡alies įvaizdį aukÅ¡tojo mokslo kontekste, o nustatytas atskirų įvaizdžių komponentų prioritetiÅ¡kumas ir tarpusavio ryÅ¡iai gali pateikti reikÅ¡mingų įžvalgų kuriant ilgalaikes strategijas.