PASAULIO EKONOMIKOS IR TURIZMO TENDENCIJOS COVID-19 VIRUSO EPIDEMIJOS METU
Abstract
2020 m. pradžioje COVID-19 virusui sukÄ—lus pandemijÄ…, jos sukeltus ekonominius nuostolius netruko pajusti visos Å¡alys. Tampa aktualu įvertinti globalios ekonominÄ—s krizÄ—s mastÄ…. Straipsnyje naudojami, lyginami ir analizuojami naujausi Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, Europos bendradarbiavimo ir plÄ—tros organizacijos, Pasaulio turizmo organizacijos, Europos Komisijos ir kt. institucijų duomenys bei ekspertinÄ— analizÄ—, siekiant nustatyti pasaulio ekonomikos bei turizmo tendencijas pandemijos metu. Atskiras dÄ—mesys skiriamas pasaulinÄ—ms turizmo tendencijoms, kadangi pandemija privertÄ— valstybes uždaryti sienas ir / arba taikyti kitus judÄ—jimo apribojimus, kas nulÄ—mÄ— tai, jog turizmas tapo labiausiai nukentÄ—jusiu ekonomikos sektoriumi krizÄ—s metu. COVID-19 pandemijos sukelta globali ekonominÄ— krizÄ— įvardijama kaip unikali dÄ—l nuosmukio staigumo, „statumo“ ir gylio. IÅ¡sivysÄiusių Å¡alių ekonomika patiria didesnių ekonominių nuostolių nei likÄ™s pasaulis, taÄiau ir jų atsigavimas / augimas prognozuojamas spartesnis. Lietuvos ekonomika nuo pandemijos nukentÄ—jo viena mažiausiai iÅ¡ Europos SÄ…jungos Å¡alių. Manoma, kad turizmo ekonomika pasauliniu mastu 2020 m. susitrauks 60 % ir tai 6–7 kartus didesnis nuosmukis nei bendro ekonomikos rodiklio BVP. Å alys, kuriose turizmo sektorius turi didžiausiÄ… ekonominÄ™ įtakÄ… pagal Å¡alies BVP (8–14 %) ir dirbanÄiųjų skaiÄių (7–10 %), patenka tarp didžiausius bendrus ekonominius nuostolius patyrusių Å¡alių (13–20 %) skaiÄių. Tai Ispanija, JungtinÄ— KaralystÄ—, Kroatija, Italija, Graikija, Portugalija, PrancÅ«zija, Vokietija. Lietuvoje turizmo sektorius turi ženkliai menkesnÄ™ ekonominÄ™ įtakÄ… (produkcijos vertÄ— nuo BVP 3 %, darbuotojų skaiÄius – 4,8%) ir tai sutampa su mažesniais bendrais ekonominiais nuostoliais (1,5–5,5 %). SusidÅ«rusios su didžiuliu ir staigiu ekonomikos susitraukimu, Europos SÄ…jungos Å¡alys skubiai Ä—mÄ—si ekonomikos gaivinimo. FiskalinÄ—s drausmÄ—s saugikliai (3 % biudžeto deficito nuo BVP bei 60 % valstybÄ—s skolos nuo BVP) buvo suspenduoti, taÄiau gelbÄ—jimo planai turÄ—s įtakos valstybių biudžeto tvarumui. Lietuvos ekonominÄ—s pagalbos planas (5 milijardai eurų, apie 10 % nuo BVP), valstybÄ—s skolos (41,4 % nuo BVP pandemijos metu ir 50,2 % 2021 m.), biudžeto deficito (7,0 % pandemijos metu ir 5,5 % 2021 m.) rodikliai iÅ¡lieka vieni mažiausių ES.
