LIETUVOS PIRMAJAM NACIONALINIAM JŪRLAPIUI – 20 METŲ
Abstract
Straipsnis skiriamas pirmajam nacionalinio jÅ«rlapio dvideÅ¡imtmeÄiui. AtkÅ«rus NepriklausomybÄ™, iÅ¡kilo bÅ«tinybÄ— turÄ—ti Lietuvos teritorinių vandenų ir ekonominÄ—s zonos Baltijos jÅ«roje kartografavimo planus – jÅ«rlapius. JÅ«rlapiai – tai juridiniai dokumentai, kuriuose vaizduojami valstybių sienos, ekonominÄ—s zonos ir teritorinÄ—s jÅ«ros ribos Baltijos jÅ«roje. 1994 m. Lietuvos Respublikos VyriausybÄ— priÄ—mÄ— nutarimÄ… Nr. 936 „DÄ—l Lietuvos geodezinių koordinaÄių sistemos įvedimo“, kuriame nurodoma, kad jÅ«rlapiai kraÅ¡to apsaugos, aeronavigacijos bei jÅ«rų navigacijos reikmÄ—ms turi bÅ«ti sudaromi pagal pasaulinÄ™ WGS-84 koordinaÄių sistemÄ… ir įvedant nacionalinį žymÄ—jimÄ….
Straipsnyje analizuojami navigacinių žemÄ—lapių turinys, reikalavimai nacionaliniams žemÄ—lapiams sudaryti, pateikiamos Lietuvos Respublikai priklausanÄios Baltijos jÅ«ros erdvÄ—s ir jų delimitavimo principai su Rusija. Tyrimui atlikti panaudoti tyrimo metodai: teisinis-normatyvinis dokumentų analizÄ—s metodas, nacionalinio jÅ«rlapio, jÅ«rų navigacinio žemÄ—lapio turinio reikalavimų įvertinimui analitinis - loginis metodas bei lyginamasis kartografavimo lyginamasis kartometrinis tyrimo metodas.
Išanalizavus pirmojo nacionalinio jūrlapio kūrimo ir naudojimo principus nustatyta, kad prasidėjusios derybos su Rusijos Federacija dėl valstybės sienos, teritorinės jūros ir ekonominės zonos ribų Baltijos jūroje paskatino pirmojo nacionalinio navigacinio jūrlapio sukūrimą. Kiekviena valstybė grindė savo pozicijas tarptautinės teisės normomis. Lietuvos Respublika, atkūrusi šalies Nepriklausomybę ir atgavusi tarptautinį pripažinimą, grąžino savo teises Baltijos jūros akvatorijai. Lietuva, kaip jūrinė valstybė, privalo apsirūpinti ir aprūpinti NATO valstybes šiuolaikiškais navigaciniais jūrlapiais, pagamintais pagal tarptautinių organizacijų reikalavimus. Pagrindinė jūrlapių paskirtis – užtikrinti saugią laivų navigaciją Lietuvos atsakomybės vandenyse.
