Profesijos terminų vartosena Kauno kolegijoje
DOI:
https://doi.org/10.59476/mtt.v1i20.640Keywords:
terminų vartosena, profesinė leksika, terminas, apibrėžtisAbstract
2023 m. kovo mÄ—nesį buvo atliktas tyrimas „Terminijos normos ir realioji vartosena akademinÄ—je veikloje“. Å iame straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai, tiksliau – siekiama atskleisti Kauno kolegijos dÄ—stytojų profesijos terminų vartosenos ypatybes. Siekiant Å¡io tikslo, keliami Å¡ie uždaviniai: 1) nustatyti, kokia yra Kauno kolegijos dÄ—stytojų pozicija dÄ—l norminių ir nenorminių terminų vartosenos skirtingose situacijose; 2) nustatyti terminų paieÅ¡kos Å¡altinius, kuriais dažniausiais naudojasi dÄ—stytojai; ir 3) įvertinti bendrųjų mokslo terminų pasirinkimÄ… vartoti akademinÄ—je veikloje. Tyrimo analizÄ— leidžia teigti, kad aukÅ¡tosios mokyklos dÄ—stytojai stengiasi per paskaitas, raÅ¡ydami mokslinius straipsnius ar pristatydami savo tyrimus moksliniuose renginiuose, vartoti lietuviÅ¡kus arba tokius terminus, kurie yra norminiai ir pateikiami tam tikros srities terminų žodynuose ar terminų duomenų bazÄ—se. Nenorminių terminų vartosena iÅ¡ esmÄ—s susijusi su profesiniu žargonu ir dažnesnÄ— tais atvejais, kai neturima aiÅ¡kaus ir nusistovÄ—jusio tam tikros srities termino. NorÄ—dami vartoti taisyklingus ir kalbinius reikalavimus atitinkanÄius profesijos terminus, dÄ—stytojai turÄ—tų ne tik puikiai iÅ¡manyti savo dÄ—stomÄ… dalykÄ…, bet ir gilinti savo kalbinÄ™ kompetencijÄ…, naudotis naujausiais terminų bankais ir žodynais, susipažinti su naujausiais ValstybinÄ—s lietuvių kalbos komisijos nutarimais. Tik tokiu atveju studentai galÄ—s iÅ¡ dÄ—stytojų mokytis taisyklingos tam tikros srities terminijos. Nustatyta, kad Kauno kolegijos dÄ—stytojai dažniausiai naudojasi savo srities terminų žodynais ir standartais, kiek reÄiau terminų duomenų bazÄ—mis. Nors daugumai respondentų svarbi iÅ¡teklių kokybÄ—, taÄiau jie linksta naudotis paieÅ¡kos sistemoje „Google“ rastais terminų Å¡altiniais, kurie ne visi yra patikimi ir sudaryti specialistų. Vertingiausi yra tie terminijos iÅ¡tekliai, kurie yra kokybiÅ¡ki, reguliariai atnaujinami, lengvai pasiekiami ir atviri, sutelkti vienoje vietoje. Toks Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos terminų bankas.
References
Bagdonas, A., & Bliumas, R. (2019). Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
Cabré, T. (2023). Terminology: Cognition, language and communication. John Benjamins Publishing Company. DOI: https://doi 10.1075/ivitra.36.
Celiešienė, V. (2007). Dėstytojų kalba – vienas iš akademinės kalbinės aplinkos veiksnių. Santalka. Filologija, 15 (4), 53–60.
Dagienė, V. ir kt. (2008). Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. TEV.
Didjurgienė, A., & Grigonienė, G. (2022). Norminių ir nenorminių neologizmų paplitimas studentų kalboje. Studijos – verslas – visuomenė: dabartis ir ateities įžvalgos, 1 (7), 75–80. DOI: https://doi.org/10.52320/svv.v1iVII.238.
Gaivenis, K. (2002). Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys. Lietuvių kalbos instituto leidykla.
GrigonienÄ—, G., PeleckienÄ—, L., & AleÅ¡iÅ«naitÄ—, L. (2014). Kalbos klaidų pokyÄiai specialybÄ—s dalykų dÄ—stytojų kalboje. ProfesinÄ—s studijos: teorija ir praktika, 14, 36–43.
ISO 704: 2022 (E) Terminology work – Principles and methods. Switzerland.
Jakaitienė, E. (2010). Leksikologija: studijų knyga. Vilniaus universiteto leidykla.
Keinys, S. (1996 [2005]). Ar mūsų terminija lietuviška? Dabartinė lietuvių terminologija. Lietuvių kalbos institutas, 246–250.
Krippendorff, K. (2004). Content analysis an introduction to its methodology. 2 edit., Sage Publications. https://www.daneshnamehicsa.ir/userfiles/files/1/9-%20Content%20Analysis_%20An%20Introduction%20to%20Its%20Methodology.pdf.
Kvašytė, R. (2005). Mokomasis terminologijos žodynėlis. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.
LipskytÄ—, T., MatkeviÄienÄ—, R. ir kt. (2018). AiÅ¡kinamasis ryÅ¡ių su visuomene terminų žodynas [el. iÅ¡teklius]. Lietuvos komunikacijos asociacija. https://www.ltka.eu/wp-content/uploads/2020/01/LTKA-termin%C5%B3-%C5%BEodynas.pdf.
Macienė, J. (2018). Studentų darbų mokslinio stiliaus trūkumai. Informacijos mokslai, 81, 92–105. DOI: https://doi.org/10.15388/Im.2018.0.11942.
Matulionytė, A., Jakaitė-Bulbukienė, K. (2021). Students’ attitudes towards the atandardisation of the Lithuanian language. Taikomoji kalbotyra, 16, 110–130. DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2021.16.7.
Rimkutė-Ganusauskienė, A. (2021). Sudėtinio termino dėmenų ir apibrėžties subordinacija: vieno atvejo analizė. Terminologija, 28, 175–191. DOI: http://doi.org/10.35321/term28-08.
Rimkutė-Ganusauskienė, A. (2022). Kauno kolegijos bendruomenės požiūris į lietuvių kalbos vartoseną. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 18 (1), 5–9.
Rutkienė, L. (2014). Praktinio ir akademinio specialybės kalbos kultūros žinių taikymo analizė. Santalka. Filologija, Edukologija, 22 (1), 89–96. DOI: http://dx.doi.org/10.3846/cpe.2014.09.
Tauginienė, L., Gaižauskaitė I. ir kt. (2019). Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas [el. išteklius]. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. https://vtdko.lt/wp-content/uploads/Aiskinamasis_akademinio_saziningumo_terminu_zodynas_2019_mpdf.pdf.
TB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga internete: https://terminai.vlkk.lt/.
Umbrasas, A. (2010). Terminų ringas: „marketingas“ prieš „rinkodarą“. https://vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/terminu-ringas-marketingas-pries-rinkodara?lang=lt.
Umbrasas, A. (2023). Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo. Terminologija, 30, 142–167. DOI: http://doi.org/10.35321/term30-7.