SAVANORYSTĖS, KAIP LAISVALAIKIO FORMOS GERINANČIOS GYVENIMO KOKYBĘ, PASIRINKIMO BARJERŲ DIAGNOSTIKA: SPORTO INDUSTRIJOS ATVEJIS

Abstract

Laisvalaikis, kuris tradiciÅ¡kai apibrėžiamas kaip laikas, laisvas nuo mokamo darbo, nuo buitinių ir fiziologių reikmių tenkinimo, yra mažiausiai instituciÅ¡kai ir socialiai reglamentuota žmogaus gyvenimo sfera. BÅ«tent todÄ—l jis vertinamas kaip ypaÄ svarbi erdvÄ—, suteikianti žmogui galimybÄ™ save tobulinti bei realizuoti, turÄ—ti individualų pasirinkimÄ…. Tai atspindi žmogaus savijautÄ…, lemia jo pasitenkinimo gyvenimu lygį, t.y. nusako jo gyvenimo kokybÄ™.
Pasaulio Å¡alyse savanorystÄ— suprantama skirtingai savo socialiniame ir kultÅ«riniame kontekste. Tai yra bÅ«das, kuriuo visuomenÄ— organizuojama. Tai veikla, kuri reikalauja aktyvizmo, atima nemažą dalį laiko. Tai daugiau nei pareiga, tai darbas naudojant savo įgÅ«džius be jokios prievartos. Taip pat savanoriai gauna ir nematerialios naudos: žinių, patirties. Vienas iÅ¡ stipriausių įnašų į savanorystÄ™ yra žmogiÅ¡kasis kapitalas. SavanorystÄ— suburia vieno tikslo siekianÄius asmenis. Tarp studentų tai kelias link socialinÄ—s integracijos ir savirealizacijos. SavanorystÄ— tampa vis populiaresniu bÅ«du atiduoti dalį savÄ™s visuomenei ir įgyti vertingos patirties. TaÄiau kai kurie potencialÅ«s savanoriai vis dar susiduria su praktiniais ir psichologiniais barjerais, kurie trukdo užsiimti savanoryste.
Gyvenimo kokybÄ— yra studijų sritis, kuri sulaukÄ— vis didÄ—janÄio susidomÄ—jimo. Gyvenimo kokybÄ— mokslininkų darbuose tapatinama su gerovÄ—s kontekstu, laimingo – visaverÄio gyvenimo suvokimu arba laikoma kaip pasitenkinimas gyvenimu. Tokie gyvenimo kokybÄ—s sampratos kaitos aspektai, remiantis užsienio mokslininkų darbais, parodo, jog atskirais visuomenÄ—s vystymosi etapais asmens ir / ar visuomenÄ—s gerovÄ—, ar gyvenimo kokybÄ— turÄ—jo jai bÅ«dingų bruožų arba buvo veikiama to meto aplinkos – socialinÄ—s, ekonominÄ—s ir politinÄ—s.
Apibendrinant gautus rezultatus ir palyginus juos su ankstesniais atliktais tyrimais, galima teigti, kad vis dėlto informacijos trūkumas, renkantis savanorystę, kaip laisvalaikio formą yra gana didelis barjeras savanoriams. Dauguma nežino, kur kreiptis, kad būtų savanoriais, nežino savo teisių ir neturi informacijos, kad galėtų suplanuoti savo laiką. Neteisingas informacijos skleidimas gali sukelti nepasitenkinimo ir nesusipratimo emocijų.
Išanalizavus tyrimo rezultatus, pagrindiniais savanorystės barjerais galima įvardyti: laiko trūkumą dėl įsipareigojimų kitoms veikloms, darbo grafiką, saugumą, išlaidas, informacijos trūkumą. Sporto organizacijoms derėtų atkreipti dėmesį, kad moterys yra labiau motyvuotos savanoriauti nei vyrai.